Diena eina jau į pabaigą.
Šviesa baigia pasiglemžti tamsą.
Saulė leidžiasi už horizonto
Ir staiga iš niekur,
Pasirodo dieviška šviesa.
Ši šviesa nėra iš saulės.
Ji sklinda iš tavojo vidaus.
Matau ją iš pusių įvairių.
Gerų ir stipriai užgautų.
Iš Šypsenos tyros,
Ar spindinčių akių.
Sklinda ši šviesa skaidri.
Net naktį, tą nemielą.
Ji mane nušviečia.
Vidumi jaučiu skausmą tavo.
Perdavei man jį tikrai giliai.
Bet dabar užtikrintai žinau,
Atėjo laikas tau atgimt naujai.
Taip, kaip visados svajojai,
Ir aiškiai tai matei.
Leisk ištiesti tau pagalbos ranką.
Ir bent draugiškai pasikalbėt,
Kaip galim tai pakeisti.
Tavyje yra labai daug meilės,
Kuriai atėjo laikas,
Išsiskleist po šį pasaulį.
Taip, kaip pasakojai apie vaikystę savo.
Kai jautei ar net žinojai,
Kad atėjom, sukurti žemėj rojų!
